Vieną šiltą ir ramią dieną, kai ant trolių Mumių slėnio dulkė vasaros lietus, visi nutarė pažaisti namelio viduje gūžynių. Snifas stovėjo kampe, užsidengęs nosį letenomis, ir balsiai skaičiavo. Suskaičiavęs iki dešimties, atsigręžė ir pradėjo ieškoti: pirma paprastose slėptuvėse, o paskui nepaprastose. Muminukas gulėjo po stalu verandoje ir nerimavo. Jo slėptuvė nebuvo gera, šitai jis suprato. Snifas tikrai pakels staltiesę ir sugaus jį. Muminukas pasidairė į visas puses ir išvydo aukštą juodą skrybėlę, kurią kažkas buvo nukišęs į kampą. Geriau nesugalvosi! Snifas niekuomet neieškos po skrybėle. Muminukas vikriai ir tyliai nusėlino į kampą ir užsimovė skrybėlę ant galvos. Ji siekė jam tik iki pilvo, tačiau jeigu pritūps ir sukiš į vidų uodegą, tikrai pasidarys visai nematomas. Muminukas patyliukais kikeno, klausydamasis, kaip Snifas surado visus, vieną po kito. Hemulis aiškiai vėl tūnojo po sofa, jis niekuomet neieškodavo geresnės vietos. Dabar visi lakstė aplinkui ieškodami Muminuko.